Pirmadienį, gegužės 15 dieną 6 klasė kartu su muzikos mokytoja Vilija Dačinskiene vyko į ekskursiją į Vilniaus miesto centrą. Važiavome kartu su 9 klase ir technologijų mokytoja Kristina Baranova bei 6 klasės padėjėja. Kartu pasigrožėjome žaliuojančiu Čiunės Sugiharos sakurų sodu, gaila, bet nebepamatėme žydinčių sakurų – jos jau pražydėjo prieš kelias savaites. Sakuros, dar kitaip vadinamos japoniškomis vyšniomis, žydi tik apie dvi savaites dažniausiai balandžio mėnesio pabaigoje (kartais gegužę). Jų žiedai nekvepia, tačiau sakuros pražysta vienos pirmųjų ir primena pavasarinį gamtos prabudimą. Vilniečiai Sakurų sode skaito knygas, užkandžiauja, sėdi po vyšniųšakomis, fotografuojasi. Dauguma „Vilnios“ mokyklos mokinių ne kartą yra buvę žydinčiame sakurų sode su šeimomis ir dalinosi smagiais su namiškiais patirtais prisiminimais. Aplankėme šalia sodo esančią nuostabią medinę Swedbank terasą, iš kurios gražiai matosi Vilniaus senamiesčio bažnyčių bokštai, upė. Dabar jau žinosime, kur turint laiko, ramiai miesto centre
paskaityti knygą ar padaryti pamokas – terasa apsodinta augalais, erdvi, šviesi – tikra atgaiva pasislėpti nuo miesto triukšmo. Grįždami aplankėme Japonijos diplomato, 1939-1940 metais buvusio konsulinio pareigūno Kaune Čiunės Sugiharos atminimo lentą, visi kartu skaitėme, kas joje parašyta, dalinomės žiniomis apie Japoniją ir šį iškilų žmogų. Antrojo pasaulinio karo metais jis padėjo apie 6000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš
Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas. Taip elgdamasis jis rizikavo savo karjera, nes oficialiai tam neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo. Būtent todėl 2001 metų spalio 2 dieną Čijunės Sugiharos 100-ųjų gimimo metinių proga dešiniajame Neries krante, prie Baltojo tilto, šalia Nacionalinės dailės galerijos pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja. Tai Japonijos vyriausybės dovana Vilniaus miestui, skirta draugiškų ryšių
tarp mūsų šalių sustiprinimui. Grįždami į mokyklą dar užsukome pasportuoti į šalia Nėries upės esančią sporto aikštelę. Sveika gyvensena, draugystė judesyje ir aktyvus gyvenimo būdas mums labai svarbus. Ekskursija buvo neilga, bet spėjome joje suderinti tiek daug puikių dalykų – poilsį, kultūrines,
istorines, politines žinias, pasportavome, pajuokavome ir draugiškai kartu visi grįžome tęsti mokslų.
