Nerimas dėl studijų tampa sunkiai valdomas

Nerimas dėl studijų tampa pavojingas, kai smegenys mokslą ima vertinti kaip grėsmę

Studijos savaime nėra pavojus, tačiau smegenys į nuolatinį spaudimą gali reaguoti kaip į grėsmę. Egzaminai, stojimai, pažymiai, tėvų lūkesčiai ir neaiški ateitis sukuria būseną, kurioje žmogui sunkiau planuoti ir išlaikyti dėmesį.

Praktiškai tai reiškia, kad studentas ar abiturientas gali žinoti, ką turi padaryti, bet nebegali pradėti. Atsiranda atidėliojimas, kaltė, dar didesnė įtampa, o tada – dar mažiau veikimo. Taip nerimas užsidaro į ratą.

Chaotiška dienotvarkė palaiko įtampą ilgiau nei pats egzaminas

Kai mokymasis vyksta be aiškių ribų, smegenys negauna signalo, kada darbas baigtas. Telefonas, grupių žinutės, socialiniai tinklai ir nuolatinis lyginimasis su kitais sustiprina jausmą, kad visko per daug.

Dėl šios priežasties pirmas realus žingsnis yra ne ilgesnės mokymosi valandos, o tvarka. Reikia nustatyti konkrečius mokymosi blokus, pertraukas ir laiką, kai apie studijas sąmoningai negalvojama. Trumpas, aiškus planas dažnai veikia geriau nei abstraktus pažadas „šiandien daug mokysiuosi“.

Maži veiksmai sumažina nerimą, nes grąžina kontrolės jausmą

Didelė užduotis kelia daugiau įtampos nei konkretus veiksmas. „Pasiruošti egzaminui“ skamba kaip sunkiai aprėpiamas tikslas, o „perskaityti dešimt puslapių ir pasižymėti tris sąvokas“ jau yra vykdomas planas.

Kartu svarbu matuoti ne emociją, o veiksmą. Nerimas gali likti, tačiau žmogus vis tiek gali atlikti mažą užduotį. Būtent tai padeda smegenims patirti, kad situacija nėra visiškai nekontroliuojama.

Ką galima padaryti šiandien

• Užrašyti vieną konkrečią mokymosi užduotį, o ne visą problemą.
• Nustatyti 25–40 minučių darbo laiką ir tikrą pertrauką po jo.
• Telefoną laikyti ne ant stalo, jei jis nuolat blaško.
• Vakare užrašyti, kas padaryta, kad smegenys nefiksuotų vien trūkumo.

Kūno būsena tiesiogiai veikia gebėjimą mokytis

Nerimas nėra vien mintys. Jis pasireiškia kūne: padažnėja širdies plakimas, įsitempia raumenys, sutrinka kvėpavimas, keičiasi apetitas ir miegas. Jei šie signalai ignoruojami, mokymasis tampa dar sunkesnis.

Todėl baziniai dalykai nėra smulkmena. Miegas, vanduo, reguliarus maistas ir judėjimas padeda nervų sistemai grįžti į stabilesnę būseną. Tai nepanaikina visų problemų, bet sudaro sąlygas smegenims veikti aiškiau.

Suaugusiųjų reakcija gali arba raminti, arba stiprinti spaudimą

Kai jaunas žmogus sako, kad nebesusitvarko, atsakymas „visi jaudinasi“ dažnai nepadeda. Tokia frazė sumažina problemos rimtumą ir gali paskatinti slėpti savijautą.

Naudingesnis klausimas yra konkretus: kas šiuo metu sunkiausia, nuo ko galime pradėti ir kokios pagalbos reikia. Tėvai, dėstytojai ar artimieji gali padėti ne perimdami visą atsakomybę, o padėdami susisteminti situaciją.

Pagalbos reikia ieškoti tada, kai nerimas sutrikdo įprastą gyvenimą

Jei įtampa tęsiasi, žmogus nebegali miegoti, valgyti, mokytis, vengia paskaitų ar egzaminų, tai jau nėra vien įprastas jaudulys. Tokiais atvejais verta kreiptis į psichologą, šeimos gydytoją ar mokymosi įstaigos pagalbos specialistus.

Ankstyva pagalba svarbi todėl, kad nerimas linkęs stiprėti, kai žmogus lieka vienas su problema. Pokalbis su specialistu padeda atskirti, kur yra reali akademinė užduotis, o kur – nerimo sukurta grėsmė.

Nerimas dėl studijų tampa sunkiai valdomas ne dėl silpnumo, o dėl per didelio spaudimo, neaiškumo ir nervų sistemos perkrovos. Kai problema suskaidoma į konkrečius veiksmus, o kūnui ir protui suteikiamos aiškios ribos, atsiranda daugiau galimybių mokytis, spręsti ir kreiptis pagalbos laiku.

Šaltiniai: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/seima/nerimas-del-studiju-tapo-sunkiai-valdomas-kaip-padeti-smegenims-tvarkytis-1026-2460100