„Android“ telefonu besinaudojantis studentas technologijų leidinyje „MakeUseOf“ aprašė eksperimentą, kurio metu iš savo kasdienės rutinos pašalino keturias gerai žinomas „Google“ programėles: „Chrome“, „YouTube“, „Gboard“ ir „Maps“. Vietoj jų jis pasirinko nemokamas atvirojo kodo alternatyvas, kurias galima naudoti be įprasto prisirišimo prie „Google“ ekosistemos.
Jo tikslas nebuvo visiškai atsisakyti išmaniojo telefono ar paversti jį nišiniu įrenginiu. Priešingai – studentas norėjo patikrinti, ar kasdienes užduotis galima atlikti patogiai, bet su programėlėmis, kurios yra skaidresnės, mažiau priklausomos nuo reklamos ir dažniau kuriamos bendruomenės.
„Chrome“ vietą užėmė „Cromite“
Pirmasis pokytis palietė naršyklę. Vietoj „Google Chrome“ studentas pasirinko „Cromite“ – atvirojo kodo naršyklę, sukurtą „Chromium“ pagrindu. Tai reiškia, kad jos valdymas ir puslapių atvaizdavimas daugeliui „Chrome“ naudotojų atrodo pažįstamas, tačiau programėlė orientuota į privatumą ir turi įdiegtą reklamos blokavimą.
Toks pasirinkimas leido išvengti staigaus perėjimo prie visiškai kitokios naršymo patirties. Studentui buvo svarbu, kad naršyklė veiktų kaip įprasta kasdienė priemonė: atidarytų svetaines, palaikytų korteles, išlaikytų spartą ir nereikalautų ilgo mokymosi iš naujo.
„YouTube“ pakeitė „NewPipe“
Antra didelė permaina buvo susijusi su vaizdo įrašais. Vietoj oficialios „YouTube“ programėlės jis pasirinko „NewPipe“ – populiarią atvirojo kodo alternatyvą „Android“ įrenginiams. Ji leidžia žiūrėti „YouTube“ turinį neprisijungus prie „Google“ paskyros.
Studentui svarbiausios tapo kelios funkcijos: galimybė prenumeruoti kanalus programėlės viduje, leisti vaizdo įrašus fone ir atsisiųsti turinį į įrenginį. Tai ypač aktualu tiems, kurie nenori, kad kiekvienas žiūrėjimo įprotis būtų susietas su asmenine paskyra.
Vis dėlto toks sprendimas turi ir ribų. „NewPipe“ nėra oficiali „YouTube“ programėlė, todėl joje nėra visų įprastų platformos socialinių funkcijų. Tačiau studento eksperimente svarbiausia buvo ne komentarai ar rekomendacijų juosta, o pats vaizdo turinio žiūrėjimas.
Vietoj „Gboard“ – „HeliBoard“ klaviatūra
Trečiasis atsisakytas įrankis buvo „Gboard“ – „Google“ klaviatūra. Ją studentas pakeitė „HeliBoard“, atvirojo kodo klaviatūros programėle, kuri siekia pasiūlyti įprastą rašymo patirtį be perteklinių debesijos funkcijų.
„HeliBoard“ išlaiko tai, ko daugeliui reikia kasdien: teksto rinkimą, automatinį taisymą, pasiūlymus ir patogų išdėstymą. Tokia alternatyva ypač svarbi tiems, kurie jautriai vertina, kokia programėlė mato jų renkamą tekstą – nuo trumpų žinučių iki paieškos frazių ar mokymosi užrašų.
„Google Maps“ pakeitė „Organic Maps“
Ketvirtasis žingsnis buvo vienas praktiškiausių: vietoj „Google Maps“ studentas pasirinko „Organic Maps“. Ši programėlė remiasi „OpenStreetMap“ duomenimis ir leidžia naudotis žemėlapiais neprisijungus prie interneto, iš anksto atsisiuntus reikiamus regionus.
„Organic Maps“ tinka navigacijai pėsčiomis, automobiliu ar dviračiu, o neprisijungus veikiantys žemėlapiai gali būti naudingi kelionėse arba vietose, kur mobilusis ryšys nestabilus. Tačiau čia studentas susidūrė su aiškiausiu kompromisu: ši alternatyva negali visiškai atkartoti „Google Maps“ realaus laiko eismo informacijos, įmonių atsiliepimų ir kai kurių vietinių paslaugų tikslumo.
Eksperimentas parodė, kad kompromisų neišvengsi
Studento pasirinktos programėlės – „Cromite“, „NewPipe“, „HeliBoard“ ir „Organic Maps“ – nėra tiesiog kosmetiniai pakaitalai. Kiekviena jų perima konkrečią kasdienę funkciją: naršymą internete, vaizdo įrašų žiūrėjimą, teksto rinkimą ir navigaciją.
Didžiausias laimėjimas šiame eksperimente buvo didesnė kontrolė ir mažesnė priklausomybė nuo vienos bendrovės paslaugų. Didžiausias trūkumas – kai kurios patogios „Google“ funkcijos tiesiog dingsta arba veikia ne taip sklandžiai. Studentas pasirinko ne radikalų atsiskyrimą nuo technologijų, o praktišką bandymą kasdienį „Android“ telefoną naudoti su daugiau atvirojo kodo įrankių.
