Mokyklos dalyvauja VšĮ „Nepatogus kinas“ bei „Mokyklų tobulinimo centro“ įgyvendinamame projekte „Nepatogaus kino klasė: sisteminio pokyčio link“.
Gegužės 13 dieną prie mokykloje įsteigto Bendruomenės klubo savo veiklą pradėjo
šio projekto „Nepatogaus kino klasė“. Susirinkę mokiniai žiūrėjo pirmąjį filmą, atliko kūrybines
užduotis, diskutavo svarbiomis dabartinio gyvenimo temomis.
„Nepatogaus kino klasė“ veiks kiekvieną penktadienį, po pamokų. Norinčius
dalyvauti šio projekto veiklose, kviečiame ateiti į 304 kabinetą. Jūsų laukia įdomi filmų programa
bei diskusijos.
„Nepatogaus kino klasė“ – tai edukacinė programa ir skaitmeninė mokymosi platforma mokykloms, susijusi su žmogaus teisių dokumentinių filmų festivaliu „Nepatogus kinas“. Ji skirta mokytojams ir mokiniams nagrinėti socialines, pilietines, istorines, etikos ir žmogaus teisių temas per dokumentinį kiną, diskusijas ir parengtą metodinę medžiagą.
Kodėl „Nepatogaus kino klasė“ laikoma edukacine programa?
Programa priskiriama ne pramoginio kino, o neformaliojo ir formaliajam ugdymui padedančių priemonių grupei. Jos pagrindas yra dokumentiniai filmai, kurie rodo realius žmones, įvykius ir visuomenės reiškinius, todėl jie tinka aptarti per pamokas.
Skirtingai nei įprasta filmo peržiūra, čia svarbus ne vien pats žiūrėjimas. Mokytojas gali pasirinkti temą, susieti ją su pamokos tikslu ir po filmo vesti diskusiją. Dėl šios priežasties „Nepatogaus kino klasė“ veikia kaip mokymo priemonė, o ne kaip laisvalaikio turinys.
Kokias temas ji padeda nagrinėti mokykloje?
„Nepatogaus kino klasė“ siejama su pilietiškumo, etikos, istorijos, geografijos, psichologijos ir socialinio ugdymo pamokomis. Dokumentinis kinas leidžia temas matyti per konkrečias žmonių patirtis, todėl abstraktūs klausimai tampa lengviau suprantami.
Dažniausiai nagrinėjamos temos apima žmogaus teises, demokratiją, migraciją, diskriminaciją, klimato kaitą, lyčių lygybę, vaikų teises ir žiniasklaidos raštingumą. Tokios temos mokykloje svarbios, nes jos tiesiogiai susijusios su visuomenės gyvenimu ir piliečio atsakomybe.
| Sritis | Ką padeda suprasti | Galimas ryšys su pamokomis |
|---|---|---|
| Žmogaus teisės | Asmens orumą, lygybę, teisių pažeidimus | Etika, pilietiškumas, istorija |
| Migracija | Priežastis, integraciją, stereotipus | Geografija, istorija, socialinis ugdymas |
| Klimato kaita | Žmogaus veiklos poveikį aplinkai | Geografija, biologija, pilietiškumas |
| Žiniasklaidos raštingumas | Informacijos vertinimą ir manipuliacijos rizikas | Lietuvių kalba, pilietiškumas, informatika |
Kaip ši platforma naudojama pamokoje?
Praktiškai tai reiškia, kad mokytojas pasirenka filmą pagal mokinių amžių, temą ir ugdymo tikslą. Po peržiūros klasėje dažnai vyksta pokalbis, užduotys arba refleksija. Toks metodas padeda ne tik gauti informaciją, bet ir ją įvertinti.
Dokumentinis filmas pamokoje veikia kaip pirminis šaltinis, diskusijos pradžia ir emocinis kontekstas. Tačiau svarbiausia dalis yra ne emocija, o gebėjimas argumentuoti, lyginti faktus ir atpažinti skirtingas perspektyvas.
- mokytojas parenka filmą pagal ugdymo temą;
- mokiniai žiūri visą filmą arba jo ištrauką;
- naudojami klausimai, užduotys ar metodinė medžiaga;
- klasėje aptariami faktai, veikėjų pasirinkimai ir platesnis kontekstas;
- mokiniai formuluoja savo poziciją ir ją pagrindžia argumentais.
Kuo „Nepatogaus kino klasė“ skiriasi nuo įprastos kino peržiūros?
Pagrindinis skirtumas yra aiškus ugdymo tikslas. Įprasta peržiūra gali būti skirta kultūriniam pažinimui ar laisvalaikiui, o „Nepatogaus kino klasė“ orientuota į mokymąsi, diskusiją ir kritinį mąstymą.
Kitas skirtumas – temos dažnai nėra patogios ar lengvos. Pats pavadinimas nurodo į klausimus, kurie gali kelti moralinę įtampą: neteisybę, smurtą, atskirtį, skurdą, propagandą ar socialinę nelygybę. Tokios temos mokykloje reikalauja atsakingo moderavimo, todėl mokytojo vaidmuo yra esminis.
Kam ši priemonė naudinga?
„Nepatogaus kino klasė“ pirmiausia skirta mokytojams ir mokiniams, tačiau jos reikšmė platesnė. Ji jungia kino edukaciją, žmogaus teisių ugdymą ir medijų raštingumą. Tai leidžia vieną reiškinį nagrinėti ne iš vieno vadovėlio puslapio, o per kelias disciplinas.
Mokiniams tokia priemonė padeda suprasti, kad socialinės problemos nėra vien teorinės sąvokos. Jos susijusios su konkrečiais žmonėmis, sprendimais ir valstybės institucijomis. Mokytojui tai yra būdas kalbėti apie sudėtingas temas struktūruotai, remiantis dokumentiniu pasakojimu ir faktais.