Iki 2031 metų Lietuvos mokyklose gali trūkti apie 6 tūkst. mokytojų, jeigu nebus imtasi papildomų veiksmų. Tai reiškia ne vien pavienes laisvas darbo vietas, o sisteminę riziką: dalis pedagogų pasieks pensinį amžių, o naujų mokytojų parengimas ir pritraukimas gali būti per lėtas, kad pakeistų išeinančius darbuotojus.
ŠMSM prognozė rodo ne dabartinį skaičių, o artėjančią personalo krizę
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras viešai įvardijo, kad nesiėmus veiksmų iki 2031 metų šalies mokyklose gali trūkti apie 6 tūkst. mokytojų. Svarbu tai, kad kalbama apie prognozę, o ne apie vienos dienos statistiką.
Tokia prognozė paprastai vertina kelis procesus vienu metu: kiek mokytojų pasitrauks iš sistemos, kiek jų reikės mokykloms ir kiek naujų specialistų ateis dirbti. Todėl 6 tūkst. trūkumas yra perspėjimas apie kryptį, kuria juda visa švietimo sistema.
Mokytojų amžius didina spaudimą mokykloms
Vienas svarbiausių veiksnių yra mokytojų kartų kaita. Kai didelė dalis pedagogų artėja prie pensinio amžiaus, mokykloms reikia ne tik užpildyti esamas laisvas vietas, bet ir iš anksto ruoštis būsimam pasitraukimui.
Praktiškai tai reiškia, kad problema gali išryškėti ne staiga, o kasmet stiprėti. Jeigu vienoje mokykloje išeina keli patyrę dalyko mokytojai, juos pakeisti gali būti sunku net ir tada, kai bendras šalies mokinių skaičius nekinta.
Naujų mokytojų srautas nekompensuoja galimo pasitraukimo
Prognozuojamas trūkumas atsiranda tada, kai naujų pedagogų į mokyklas ateina mažiau, negu reikia pakeisti iš darbo pasitraukiančius mokytojus. Pedagogo rengimas užtrunka, o vien priėmimas į studijas dar nereiškia, kad žmogus po kelių metų tikrai dirbs mokykloje.
Dalis absolventų pasirenka kitą karjeros kelią, dalis mokykloje neužsibūna. Todėl vien mokytojų rengimo vietų skaičius neparodo, ar sistema realiai gaus tiek darbuotojų, kiek jai reikės 2031 metais.
Trūkumas mokyklose pasiskirsto nevienodai
Net jeigu bendras mokytojų poreikis būtų valdomas nacionaliniu mastu, atskirose savivaldybėse padėtis gali skirtis. Mažesnėse vietovėse rasti tam tikro dalyko mokytoją gali būti sudėtingiau negu didmiesčiuose, nes darbo krūvis, kelionės ir gyvenimo sąlygos skiriasi.
Trūkumas taip pat nevienodai pasiskirsto pagal dalykus. Mokyklai gali pakakti pradinių klasių mokytojų, tačiau tuo pat metu trūkti matematikos, fizikos, chemijos, informatikos ar užsienio kalbų specialistų. Tokiu atveju bendras etatų skaičius neatskleidžia tikrojo ugdymo organizavimo sudėtingumo.
Didžiausia rizika tenka mokinių tvarkaraščiams ir ugdymo kokybei
Kai mokytojų trūksta, mokykla pirmiausia bando perskirstyti krūvius. Vieni mokytojai gauna daugiau pamokų, kiti laikinai pavaduoja kolegas, o administracija ieško sprendimų mokslo metų eigoje.
Tačiau toks modelis turi ribas. Per didelis krūvis didina perdegimo riziką, o dažnas pavadavimas gali trikdyti nuoseklų mokymąsi. Dėl šios priežasties mokytojų trūkumas nėra vien personalo skyrių problema – jis tiesiogiai paliečia mokinius ir jų pamokas.
Veiksmų reikia anksčiau, nes mokytojo neįmanoma parengti per kelis mėnesius
Jeigu 2031 metų prognozė pradės pildytis, vėlyvos priemonės nebus pakankamos. Mokytojo rengimas, praktika, įsitvirtinimas mokykloje ir profesinis augimas yra kelių metų procesas.
Todėl sprendimai turi būti susiję ne tik su studijų pasirinkimu, bet ir su darbo sąlygomis, krūvio valdymu, mentoryste, atlygiu ir galimybėmis į mokyklas ateiti žmonėms iš kitų profesijų. Be tokių priemonių 6 tūkst. mokytojų trūkumo prognozė gali tapti realiu mokyklų kasdienybės apribojimu.
Šaltiniai: https://www.delfi.lt/naujienos/svietimas/smsm-viceministras-jei-nesiimsime-veiksmu-iki-2031-metu-truks-apie-6-tukst-mokytoju-120269323
